Ar tikrai mokame skaičiuoti kalbėdami apie sveikatą?

Užsukę į parduotuvę pirkdami sviesto, duonos, pieno – skaičiuojame, pasinaudojame akcijomis, stengdamiesi sutaupyti. Tačiau elementari aritmetika neveikia, kalbai pasisukus apie sveikatą. Imunizacija laikoma ekonomiškai efektyviausia visuomenės sveikatos veiklos sričių, tačiau lietuvaičiams tokie standartai - nė motais. Juk skiepai - tik farmacininkų prasimanymas, siekiant pasipelnyti. Kraujas užverda užsukus į vaistinę, kai už pakuotę vaistų tenka pakloti net šimtą litų. Bet ar gali būti kitaip? Juk sveikata - brangiausias turtas, klausimas tik, ar patys norime į ją investuoti?

Pasimetusi visuomenė

Šiandien vakcinomis galima kontroliuoti 28 ligas, ir, kaip skelbia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys, kasmet jos išsaugo mažiausiai 2 milijonus gyvybių. Atrodytų faktai kalba patys už save, tačiau Lietuvoje, nemažos dalies visuomenės nuomone, vakcinos - nereikalingos. Apklausos rodo, kad gripo, hepatito A arba B, gimdos kaklelio vėžio, erkinio encefalito, stabligės ir keliautojų skiepai siekia vos 25 procentus visuomenės, pasiskiepijančių bent viena iš išvardintų vakcinų.

Psichologės Daivos Balčiūnienės nuomone, nepasitikėjimą skiepais skatina bendra situacija sveikatos sistemoje. „Ką apie sveikatos sistemą pastaruoju metu girdi žmonės? Reikia reformuoti, švaistomos lėšos, ligonių kasa nekompensuos ir panašiai. O kur dar skandalingi reportažai. Susidaro įspūdis, kad sveikatos apsaugos sistemoje nėra nieko gero. Menksta ir gydytojo autoritetas. Apie sėkmę juk kalbame retai. Be to, formuojama nuomonė: „Tie daktarai, nenori, kad būtumėme sveiki. Jiems juk naudinga, kad mes kuo daugiau sirgtumėm ir jie galėtų parduoti kuo daugiau vaistų ar vakcinų.“ Tokiais atvejais atsiranda ir Marytė, kuri pritaria, jog tai visiška tiesa. O jei į šį chaosą įsijungia medikas... Žmogus pasimeta“, - vardina D.Balčiūnienė.

Paskaičiuokim, protingieji kurmiai

Kalbėdami apie vakcinas dažnai akcentuojame farmacinių kompanijų pelną. Tačiau net nesvarstome, kiek reikia investicijų vakcinai sukurti. Galima pamanyti, kad nauji skiepai ant lėkštelės atsiranda vos tik mokslininkui mostelėjus burtų lazdele. Realybėje šis procesas trunka kelis dešimtmečius ir tai ne visada pasiekiamas norimas rezultatas. Pavyzdžiui, vakcinos nuo ŽIV ar maliarijos kuriamos kone keturis dešimtmečius, o rezultatų kol kas nėra ir, kalbant apie ekonominę naudą, vargu ar jos kada nors atsipirks, jei tik bus sukurtos.  

Gydytojai infektologai ragina viską vertinti paprasčiau ir tiesiog paskaičiuoti, kiek kainuoja vakcina ir kiek teks palengvinti piniginę susirgus.

Pagal socialinę reikšmę, žalą gyventojų sveikatai, ekonominius nuostolius - gripas užima pirmą vietą tarp infekcinių užkrečiamųjų ligų. Gydytojai infektologai teigia, kad susirgus vaistams teks išleisti gerokai daugiau, o kur dar gresiančios komplikacijos. „Gydymas trunka ne vieną dieną, vaistų dozė – ne vienkartinė. Turbūt tris kartus pigiau yra skiepytis nei gydytis. Elementarūs vaistai nuo kosulio, temperatūros, į nosį kainuoja brangiai, o jei dar reikia antibiotikų, - suma išeina apie 100 litų. Tuo tarpu vakcinos kaina svyruoja nuo 25 iki 30 litų“, - sako Užkrečiamų ligų ir AIDS centro imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.

Rusiškoji ruletė

Pastaruoju metu vis daugiau tėvų atsisako skiepyti vaikus. Vaikų ligoninės, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Pediatrijos centro vadovas prof. habil. dr. Vytautas Usonis prisimena, kad anksčiau neskiepytų vaikų nepriimdavo į darželį. Dabar prievartos nėra, o plintanti „mada“ pažadina snaudžiančius grėsmingus virusus. Prieš metus Lietuvoje, kilo kokliušo ir hepatito A protrūkis, šiemet – tymų. Medikų įsitikinimu, atsisakydami net ir vaiko skiepų kalendoriuje įtrauktų vakcinų, tėvai su atžalomis žaidžia rusiškąją ruletę ir net pažeidžia Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintą vaiko teisę į geriausią sveikatos apsaugą.

Tačiau didelė dalis tėvų įsitikinę, kad kūdikio imunitetas susiformuoja motinos įsčiose, o jam palaikyti užtenka motinos pieno. „Gimdymo metu ir tuoj po gimdymo kūdikis susiduria su daugybe infekcijų. Žinoma, ne visi kūdikiai pradeda sirgti vos gimę. Kai kuriuos iš jų ankstyvais mėnesiais saugo iš persirgusios mamos įgautas imunitetas. Toks imunitetas vadinamas pasyviu, tačiau jis nėra amžinas. Po 4-8 mėnesių mamos suteiktas imunitetas išnyksta, tačiau kūdikio imuninė sistema dar nėra labai stipri“, – sako  prof. V.Usonis ir pabrėžia, kad skiepijimo esmė – sužadinti kūdikio imuninės gynybos sistemą, nesukeliant klinikinių požymių.
Medikai sutinka, kad persirgus liga, taip pat įgyjamas imunitetas, bet užsikrėtus šiomis vaikiškomis ligomis, didėja komplikacijų ir mirties rizika. Tai lyg loterija: niekas negali garantuoti, ar vaikas persirgs lengva forma ar sunkia. Žinoma, dabar galioja pasirinkimo laisvė, tačiau reikia nepamiršti, kad nuo vakcinos, kuri irgi sukuria imunitetą, vaikai tiesiog nemiršta.

Nematomos ligos

Psichologės D.Balčiūnienės įsitikinimu, kiekvienas turime savo gyvenimo scenarijų. Tačiau vienas pagrindinių mūsų poreikių yra saugumas. „Ar gali būti, kad nesiskiepijame, nes nesusiduriame su tomis ligomis? Iš dalies, taip. Kokliušas, tymai... turbūt retas įsivaizduoja, kas tai per ligos, juolab ir jų sukėlėjų negalime „pačiupinėti“. Tarkime, erkinis encefalitas. Žinoma, kad jį sukelia mažas vabzdys, kurį ne kartą esame matę ropinėjantį per ranką ar koją. Tačiau yra ir kita medalio pusė, giliai pasąmonėje galvojame, kad man taip nenutiks...“, - sako gydytoja.

Lietuvoje 2011-aisiais jau buvo užregistruoti 7 tymų atvejai, 2012 metais – 34. Visi susirgę vaikai buvo neskiepyti tėvams atsisakius, o suaugę – neskiepyti arba gavę tik vieną vakcinos dozę. Pernai Lietuvoje nuo kokliušo mirė 5 mėnesių kūdikis, nes tėvai atsisakė jį skiepyti. 2010-aisiais užregistruota 19 kokliušo atvejų, 2011 metais – 30, o pernai – jau daugiau nei 150. Tendencijos verčia nerimauti, pripažįsta infektologai. 

„Grėsmę kelia vadinamosios epideminės kišenės, kai visuomenėje, kurioje pasiekta didelė skiepijimo apimtis, atsiranda žmonių, dėl vienų ar kitų priežasčių atsisakančių skiepų. Esant didesniam tokių asmenų skaičiui, susidaro grupė žmonių, turinti labai silpną kolektyviniu imunitetą, ir joje galimi užkrečiamųjų ligų protrūkiai“, - sako Vilniaus universiteto  ligoninės Santariškių klinikų filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Infekcinių ligų centro direktorius profesorius, habil. dr. Arvydas Ambrozaitis bei primena, kad įrodyta, jog dauguma dėl kokliušo ligoninėse gydytų kūdikių buvo neskiepyti, o užsikrėtė nuo namiškių, dažnai – nuo motinų.

Juokas pro ašaras

Žiniasklaidoje, internete skleidžiama informacija, kad skiepų sudėtyje yra pavojingų produktų, net gyvsidabrio. Tokios teorijos medikams kelia ir juoką, ir ašaras. Tenka aiškinti tokių teiginių absurdiškumą – minėtų cheminių medžiagų vakcinose nėra. „Dabar yra prikurta begalės mitų. Ir kad vakcinos sukelia autizmą, ir išsėtinę sklerozę, bet tai tėra antivakcininkų judėjimo pučiama migla. Lietuviai labai mėgsta įvairias sąmokslo teorijas užsilikusias dar nuo sovietinių laikų, kuomet iš tikrųjų daug kas buvo slepiama. Bet dabar nuslėpti nesaugias vakcinas būtų tiesiog neįmanoma. Naivu manyti, kad viena farmacinė kompanija rizikuotų viskuo bandydama apgauti pasaulį. Kad dabartinės vakcinos saugios, galiu garantuoti ramia širdimi. Be to, nemažai neskiepytų asmenų vaikiškomis ligomis užsikrėtę būdami jau suaugę serga daug sunkiau, jiems dažnesnės komplikacijos“, - sako prof. A.Ambrozaitis.

Taip, mitų sukurta be galo daug, kaip ir kone dešimtmetį nemarus mitas - vakcinos vaikams sukelia autizmą. Gydytojas tėškęs visuomenei tokią „tiesą“, neteko licenzijos, o jo teorijos, kaip paaiškėjo, neturėjo jokio mokslinio pagrindo. Tačiau ši istorija prisimenama ir šiandien, pristatoma kaip raginimas „nesargdinti“ vaikų, praleidžiant vieną nedidelį faktą – kad tiek moksliškai, tiek praktiškai ši teorija neturi jokio pagrindo.
Gal vis dėlto vertėtų plačiai atsimerkti ir apsidairyti. Šiandieniai trisdešimtmečiai, būdami vaikais buvo skiepijami privaloma tvarka ir nepanašu, kad jiems masiškai būtų susiformavęs autizmas ar kitos ligos. Tai gal jau pats laikas investuoti į savo sveikatą?

Tarp kitko:

Kasmet Lietuvoje yra atliekama apie 800 tūkst. vakcinacijos dūrių, tiek kartų paskiepijama vaikų ir suaugusiųjų. Kasmet registruojama 30-50 nepageidaujamų reakcijų į skiepus. Tai  sudaro 0,003-0,006 proc. nuo visų per metus atliekamų injekcijų. 2012 m. Lietuvoje registruota 31 nepageidaujama reakcija.

Lietuvoje nuo gripo skiepijasi iki 6 procentų. Tai vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Norvegijoje skiepijasi pusė gyventojų, Vokietijoje – daugiau nei 60 proc., Didžiojoje Britanijoje – apie du trečdaliai (75 proc. gyventojų), Nyderlanduose – maždaug 80 proc.



www.lsveikata.lt
  • Komentuoti

  •  
Skaičiuoklė
(8~5) 2722222
Klauskite